Apželdinimas: Noriu Užsiimti Savarankiškai

Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad apželdinimas – anoks ten ir mokslas: nusiperki, pasodini, laistai ir džiaugiesi. Siūlome kelis esminius patarimus, kurie Jums, kaip pradedančiajam apželdintojui, turėtų būti itin svarbūs.

Dirvožemio kokybė labai svarbi

Norint sodinti augalus ir tikintis, kad jie prigis bei bujos, pirmiausia reikėtų tam tinkamai paruošti dirvožemį. Jeigu pasirinktame plote jau prieš tai yra augę augalai – didelė tikimybė, kad dirvožemis bus nederlingas. Tokiu atveju yra keli pasirinkimai. Pirmasis – seną žemę iškasti ir toje vietoje atsiradusią duobę užpildyti nauju substratu. Kita išeitis – esamą žemę arba naują dirvožemį sumaišyti su natūraliu kompostu, santykiu vienas prie vieno. Taip būsite tikri, kad jauniems sodinukams netrūks “maisto”.

Prieš sodinant “pramankštinkite” augalo šaknis:

Yra įvairių nuomonių šiuo aspektu. Vieni sako, kad augalo šaknų nereikia liesti, nes jos jautrios, jas “mankštinant” galima sužaloti ir taip numarinti augalą. Kita pusė, kuriai pritariame ir mes, teigia, kad šaknis būtina atpalaiduoti. Išėmus želdinį iš vazono, kuriame jis augo, tikrai pamatysite daug baltų, tarpusavyje susipynusių šaknų. Nebijokite jų šiek tiek paminkyti, ar net padraskyti, kad šaknys prarastų vazono formą ir laisvai kabėtų. Taip jos kur kas greičiau ir paprasčiau įsikabins į dirvožemį, bei tai padarys didesniame plote. O tai reiškia, kad pasisavins daugiau reikalingų medžiagų ir greičiau subujos.

P.S. prieš perkant augalą rekomenduojame jį apžiūrėti ir vengti pirkti želdinius kurių šaknys peraugo vazoną. Jei toks sodinukas jums pakliuvo, rekomenduojame jį palaikyti vandenyje, tada lengviau išimsite augalą ir atlaisvinsite jo šaknis.

Augalą reikia mokėti tinkamai pasodinti

Na štai, atėjo laikas užsiimti apželdinimu – sodinti pačius gražiausius augalus. Šioje vietoje svarbiausia iškasti tinkamo dydžio duobę. Ji turi būti apie sprindį didesnė bei gilesnė nei augalo vazonas. Tinkamo dydžio duobė suteikia galimybę augalo šaknims lengviau įsitvirtinti purioje dirvoje. Jeigu sudėliojus augalų kompoziciją atsitiko taip, kad vieni augalai pasodinti nepakankamai giliai, jokiais būdais nebandykite jų stipriai spausti į žemę, siekiant suvienodinti aukščius. Jeigu panaudosite per daug jėgos, gležnus augalus ir jų šaknis pažeisite. Geriausia – augalą iškasti, padidinti duobę ir vėl pasodinti. Tai užims šiek tiek papildomo laiko, tačiau tikrai mažiau nei pakartotina kelionė į medelyną.

Augalų laistymas taip pat reikalauja išmanymo

Iškart pasodinus augalus svarbu juos gausiai palieti ir nestipriai su rankomis paspausti dirvą aplink augalą, tokiu būdu turėtų pasišalinti oro tarpai sodinimo metu susidarę aplink šaknis. Po sodinimo augalų laistymas yra skirtingas lapuočiams ir spygliuočiams.
Spygliuočiai yra pakantesni sausrai ir dauguma jų gali išgyventi vien iš lietaus kritulių, žinoma jei tokių būna. Spygliuočius svarbu gausiai palieti vėlyvą rudenį. Spygliuočiai nenumeta spyglių šaltuoju sezonu, o pakaitinus saulei per juos garina vandenį. Kai dirva užšalus, vandens atsargų papildyti tiesiog nėra galimybės. Būtent dėl to, kartais nutinka, kad po žiemos spygliuočiai neišgyvena.
Lapuočiai žiemą vandens nekaupia, aprimsta ir užmiega, tačiau sezono metu jiems reikia daugiau vandens nei spygliuočiams, jie yra lepesni ir karščiui, todėl lapuočius teks laistyti dažniau.

Nesijaudinkite jei augalai neprigija

Jeigu nusprendėte užsiimti savarankišku apželdinimu, gali nutikti taip, kad pirmieji bandymai bus nesėkmingi ir augalai neprigis. Per daug nesureikšminkite to, sodinkite vėl. Galbūt pirmą kartą kažką padarėte ne taip. Neprigijusio sodinuko neskubėkite išmest. Išraukite jį, apžiūrėkite šaknis, galbūt jos užmirko, galbūt atsirado kažkos šaknų pakitimas ar įsiveisė grybelis, o gal tiesiog augalas buvo neteisingai pasodintas – duobė paruošta netinkamai.

Neapleiskite pasodintų augalų.

Vien pasodinti ir tinkamai laistyti želdinių tikrai neužteks. Jeigu dirvožemis maistingas, jis puikiai tiks ir piktžolėm bujoti. Jei neskirsite kelių minučių laiko želdyno ravėjimui po mėnesio galite ir nebematyti savo pasodintų augalų. Piktžolės juos paprasčiausiai užgoš. Nepatingėkite ravėti. Išrovus piktžoles kuo anksčiau, ne tik išsaugosite daugiau maistingų medžiagų dirvožemyje, bet ir erdvę aplink augalus, kuri reikalinga sėkmingam bujojimui. Norite ravėti kuo rečiau? Tuomet mulčiuokite želdyną natūraliomis medžiagomis. Jeigu želdynas dekoratyvus ir siekiate išsaugoti jo estetinį vaizdą, mulčiuokite pušų žieve. Jeigu želdynas yra daržo zonoje arba estetika nėra Jūsų prioritetas – mulčiuokite nupjauta žole. Šios medžiagos sulėtins piktžolių augimą, o pūdamos ir praturtins dirvožemį maistinėmis medžiagomis.

Nėra vienos tiesos augalų auginimo klausimu

Kaip jaunasis apželdintojas Jūs tikriausiai stengsitės konsultuotis su labiau patyrusiais žmonėmis, tai gali būti tiek prekybos centrų konsultantai, tiek kaimynė ar kaimynas, kurie augalų auginimu užsiima jau keli metai, arba apželdinimo paslaugų specialistai. Kiekvienas turi savo supratimą apie augalų auginimą. Kiekvienas supratimas susiformuoja praktikoje. Užsiimant želdinių auginimu ir priežiūra tikrai negalima aklai pasitikėti vadovėliais ir kita teorija. Vienoje situacijoje pasitvirtinęs metodas nebus šimtu procentu tinkamas ir kitai situacijai. Kiekvienas kiemas – unikali vieta, kurioje yra savitos sąlygos, pradedant saulės ir pavėsio santykiu, baigiant dirvožemio drenažinėmis ir maistinėmis savybėmis.

Dalintis
Share on Facebook0Share on Google+0Tweet about this on Twitter0Pin on Pinterest0